Japonų kalbos pamokėlės

こんにちは,

japonų kalboje yra trys pagrindiniai žodžiai naudojami pasakyti, kad kažkam kažkas duodama arba kad kažkas kažką gauna. Tai:

Dėl to, kad あげる (ageru, duoti) ir くれる (kureru, duoti) reiškia tą patį lietuvišką “duoti”, atsiranda šiek tiek painiavos. Tačiau suprasti skirtumą tarp šių žodžių nėra sunku.
あげる naudojamas tada, kai reikia pasakyti, jog aš arba kažkas kitas kažkam kažką duoda. Tokiu atveju gavėjas turi dalelytę に (ni), o duodamas objektas - を (o):

くれる tuo tarpu sakomas tuomet, kai kažkas kažką duoda sakinio veikėjui. Davėjas tuomet įgauna dalelę が (ga), o gavėjas - に (ni). Tie patys du pavyzdžiai:

Tad reikia atsiminti, kad くれる naudojimas parodo, kad žvelgiama iš gavėjo perspektyvos, o あげる - iš davėjo.
Su もらう (morau, gauti) tokios painiavos nėra. Sudarant sakinius gavimo šaltinis įgauna dalelę に (ni) arba から (kara), o gautas objektas - を:

Įmanoma tą patį sakinį pasakyti naudojant tiek あげる/くれる, tiek もらう:

Japonų kalboje yra ir mandagūs šių žodžių atitikenys. さしあげる (sashiageru) yra mandagi あげる forma ir naudojama išreiškiant davimą kažkam viršesniam:

くださる (kudasaru) yra mandagi くれる forma ir nusako, jog davėjas yra kažkas viršesnis:

Ir いただく (itadaku) yra mandagesnė もらう versija:

Galiausiai dar vienas žodelis - やる (yaru, duoti), kuris naudojamas nusakant, kad davėjas save laiko aukštesniu už gavėją:

Nauji žodžiai:
おみやげ (omiyage) - suvenyras
しゃちょう (shachou) - kompanijos prezidentas/vadovas

じゃまたね

こんにちは,

šįkart apie tris žodelius, kurie
naudojami kartu su veiksmažodžiais ir keičia jų reikšmę: 方
(かた, kata), 物
(もの, mono) ir 事
(こと, koto (rašomas
dažniausiai su katakana, bet gali būti naudojamas ir kanji)).

方 išvertus
reiškia „būdas“ ir naudojamas norint nusakyti kai (kokiu būdu)
daromas vienas ar kitas veiksmas. Jo prikabinimas prie veiksmažodžio
visai paprastas: nuo ます (masu)
formos veiksmažodžio numetama galūnė ます
ir pridedamas 方. Pavyzdžiui:

書く (kaku,
rašyti) -> 書きます (kakimasu,
-masu forma) – ます (masu) + 方
(kata) = 書き方 (kakikata,
rašymo būdas, kaip rašyti).
食べる
(taberu, valgyti) -> 食べます
(tabemasu, -masu forma) – ます
(masu) + 方 (kata) = 食べ方
(tabekata, valgymo būdas, kaip valgyti).
Koks šio kanji skaitymas (kaip
skaityti)? - この かんじ の 読み方 は 何 です か (kono kanji no yomikata wa nan desu ka)

Sekantis žodelis – 物
(mono, dalykas) naudojamas lygiai taip pat kaip ir 方,
tačiau turi kitokią reikšmę – paverčia veiksmažodžius į
konkrečius (fizinius) daiktus:

食べる
(taberu, valgyti) -> 食べ物
(tabemono, valgis)
飲む (nomu,
gerti) -> 飲み物 (nomimono,
gėrimas)
買う (kau,
pirkti) -> 買い物 (kaimono,
pirkinys)

Ir trečiasis – こと
(koto, dalykas). Jis labai panašus į 物,
tačiau naudojamas po veiksmažodžio bendraties ir paverčia juos į
abstrakčius (nefizinius) daiktus. Kaip kad:

あるく
(aruku, eiti) -> あるくこと
(aruku koto, ėjimas)
べんきょう
する (benkyou suru, mokytis) -> べんきょう
する こと (benkyou suru koto, mokymasis)

Apie こと
jau rašiau #37 pamokėlėje, kai daviau pavyzdį:

Man labai patiko bėgti (bėgimas) –
わたし は はしる こと が だいすき
でした (watashi wa hashiru koto ga daisuki deshita)

Tačiau jis naudojamas ir keliose
kitose situacijose:

Norint nusakyti savo patirtį ir jau
nuveiktus veiksmus, naudojama konstrukcija: veiksmažodžio paprasta
forma būtajame laike + こと が ある
(あります) / ない
(ありません) (koto ga aru
(arimasu) / nai (arimasen)):

Nesu valgęs suši – すし
を 食べた こと が ありません (suši o tabeta koto
ga arimasen, pažodžiui: nėra suši valgymo dalyko)
Esu skaitęs šį žurnalą – この  ざっし を 読んだ こと が あります (kono zashi o yonda
koto ga arimasu)
Ar esi buvus (keliavus į) Anglijoje? -
イギリス に 行った こと が あります
か (igirisu ni itta koto ga arimasu ka)

こと taip
pat naudojamas norint nusakyti, kad sakinio veikėjas kažką
nusprendė. Konstrukcija panaši į prieš tai buvusią:
veiksmažodžio bendratis + こと に
する (koto ni suru):

Aš nusprendžiau mokytis ekonomiką –
私 は けいざい を べんきょう する
こと に しました (watashi wa keizai o bekyou suru koto
ni shimashita)
Nusprendžiau susitikti su draugu –
友だち と 会う こと に しました
(tomodachi to au koto ni shimashita)

Lygiai taip pat pasakoma ir tai, kad
kažkas jau nuspręsta arba suplanuota, tik vietoje する
(suru, daryti) naudojamas veiksmažodis なる
(naru, tapti):

Nusprendėme keliauti su autobusu –
バス で 行く こと に なりました
(basu de iku koto ni narimashita)

Skirtumas tarp ことにする
ir ことになる yra tas,
kad pirmu atveju sprendimas yra asmeniškas, o antru – priimtas
grupėje arba kažkieno kito.

Nauji žodžiai:

ざっし (zasshi) - žurnalas
けいざい
(keizai) – ekonomika

じゃまたね

Paskutiniu metu vyksta nemažai programų, kurių pagalba galima pasisvečiuoti Japonijoje. Štai dar viena: „Užsienio jaunimo kvietimas į Japoniją“

p.s. jau ruošiu naują pamokėlę. šiomis dienomis turėčiau įdėti :-)

こんにちは,

kartais japoniškuose sakiniuose galima
aptikti dvi viena po kitos einančias daleles, kaip kad には
(ni wa), では (de wa) ar へは
(e wa). Tokiais atvejais jos tiesiog papildo viena kitą ir
nereiškia nieko išskirtinai naujo.

には
reiškia, kad に dalele
žymima vieta tampa sakinio pagrindine tema ir yra labiau pabrėžiama
arba išskiriama. Analogiškai では
parodo, kad vieta, kur vyksta veiksmas, pavirsta į sakinio
temą. Pavyzdžiui:

- Iš Japonijos miestų, kur gyvena
daugiausiai žmonių? - 日本 の まち の
中 で どこ いちばん おおい 人 が 住んでいます か
(nihon no machi no naka de doko ichiban ooi hito ga sundeimasu
ka)
- Daugiausiai žmonių gyvena Tokijuje
– とうきょう に は いちばん おおい
人 が 住んでいます (toukyou ni wa ooi hito ga
sundeimasu)

Universitete kalbu angliškai –
大学ではえい語で話します
(daigaku de wa ei go de hanashimasu)

Jeigu po dalelės pridedama も
(mo), sakinys įgauna papildomą „taip pat“ arba „irgi“
reikšmę:

Vakar susitikau su draugu. Šiandien
taip pat su juo susitiksiu – きのう、友だちと会いました。今日、かれともあいます
(kinou, tomodachi to aimashita. kyou, kare to mo aimasu)
Priešpiet ėjau į biblioteką
skaityti knygos. Po pietų taip pat ten eisiu –
ごぜん、としょかんに本を読みに行きました。ごご、あそこにも行きます
(gozen, toshokan ni hon o yomi ni ikimashita. gogo, asoko ni
mo ikimasu)

Prie to pačio ir vienas su dalelėmis
susijęs žodelis – だけ (dake,
tik). Jį naudojant reikia atsiminti du svarbius dalykus: 1)
priešingai nei lietuvių kalboje, だけ
sakomas po jam priklausančio žodžio; 2) jis pakeičia visas
daleles. Pavyzdžiui:

Geriu arbatą – おちゃ
を 飲みます (ocha o nomimasu) (dalelė を
naudojama)
Geriu tik arbatą – おちゃ
だけ 飲みます (ocha dake nomimasu) (dalelė を
pakeičiama į だけ)
Anksti keliuosi tik antradienį – 火曜日
だけ はやく おきます (kayoubi dake hayaku okimasu)

Nauji žodžiai:

おおい
(ooi) – daug (tik kalbant apie žmonių kiekį)
としょかん
(toshokan) – biblioteka

じゃまたね

Vėl laiškas iš Japonijos ambasados:

Ir du prisegti dokumentai: 30th_Study_Tour_CV_form.doc ir Program Announcement.pdf

Sėkmės!

こんにちは,

Japonų kalboje būdvardį paversti
prieveiksmiu visai paprasta:

paskutinė -i grupės būdvardžių い
(i) pakeičiama į く (ku):
はやい (hayai, ankstyva(s) arba
greita(s)) -> はやく (hayaku,
anksti arba greitai); うるさい (urusai,
triukšminga(s)) -> うるさく
(urusaku, triukšmingai) ir t.t.
Prie -na būdvardžių pridedama dalelė
に (ni): しずか
(shizuka, tylus(-i)) -> しずかに
(shizuka ni, tyliai); きれい
(kirei, gražu(s)) -> きれいに
(kirei ni, gražiai) ir t.t.

Aš vėlavau į universitetą, todėl
greitai bėgau – 大学 に おくれました 
から、はやく はしりました (daigaku ni akuremashita
kara, hayaku hashirimashita)
Stipriai patraukiau duris, bet
negalėjau jų atidaryti – ドア を つよく ひきました が、開けられませんでした
(doa o tsuyoku hikimashita ga, ageraremasen deshita)

Prieveiksmiai japonų kalboje neretai
vartojami kartu su žodžiu なる (naru,
tapti) norint išreikšti buvusius, esamus ir būsimus pokyčius arba
planus. Tai padaroma tiesiog po prieveiksmio pasakant atitinkamą なる
formą.

Rūbai pastaruoju metu pabrango (tapo
brangesni) – ふく は さいきん 高く 
なりました (fuku wa saikin takaku narimashita)
Suzuki vaikas paaugo (tapo didesnis) –
すずきさん の 子ども は 大きく 
なりました (suziki san no kodomo wa ookiku narimashita)

なる galima
vartoti ir su daiktavardžiais, norint pasakyti, kad kažkas kažkuo
tapo ar taps. Tokiu atveju taip pat naudojama dalelė に
(ni):

Aš noriu tapti gydytoju - わたし 
は いしゃ に なりたい (watashi wa isha ni naritai)
Yuko kitais metais taps studente –
ゆこさんは来年に学生になります
(yuko san wa rainen ni gakusei ni narimasu)

Galiausiai prieveiksmiai bei
daiktavardžiai naudojami ir su veiksmažodžiu する
(suru, daryti) norint išreikšti veiksmą, kuris kažką keičia.
Veiksmažodžio する objektas
visada įgauna dalelę を:

Šiandien susitvarkiau kambarį
(pažodžiui: padariau kambarį gražų) – 今日、へや 
を きれい に しました (kyou, heya o kirei ni
shimashita)
Pagarsinau televizorių (pažodžiui:
padariau televizoriaus garsą didesniu) – テレビ 
の おと を 大きく しました (terebi no oto o ookiku
shimashita)

Atkreipkite dėmesį į なる
ir する skirtumus: su なる
išreiškiamas savaiminis pokytis, kai tuo tarpu su する
nusakoma aktyvaus veikėjo įtaka kažkokiam pokyčiui.
Paskutinio pavyzdžio atveju, naudojant なる
„televizoriaus garsas“ iš objekto pavirstų į veikėją bei įgautų dalelę は (wa):

Nauji žodžiai:

なる (naru,
-u grupės) – tapti, pavirsti į…
うるさい
(urusai) – triukšminga(s)
しずか
(shizuka) – tylu(s)
おくれる
(okureru) - vėluoti
つよい
(tsuyoi) - stiprus(-i)
ドア (doa)
- durys
ひく (hiku)
– traukti, patraukti, ištraukti
開ける (あ-ける, akeru) - atidaryti
さいきん
(saikin) – neseniai, pastaruoju metu
いしゃ
(isha) - gydytoja(s)
おと (oto)
- garsas

じゃまたね

こんにちは、

šiandien žvilgtelkime į palyginimus
ir būdvardžių laipsniavimą.

Japonų kalboje, kaip ir lietuvių, yra
trys pagrindiniai būdvardžių laipsniai: nelyginamasis,
aukštesnysis ir aukščiausiasis. Tačiau egzistuoja ir didelis
skirtumas - patys būdvardžiai čia nėra keičiami, bet prie jų
prijungiami tam tikri žodeliai, kurie ir nurodo laipsnį. Be to, neretai japoniškų sakinių neįmanoma tiesiogiai išversti į lietuvių kalbą ir tenka šį tą keisti.

Nelyginamasis. Tai paprasta būdvardžio
forma: 大きい (ookii,
didelis(-ė)), 小さい (chiisai,
maža(s)), 白い (shiroi, balta(s)).
Naudojant šią formą galima pasakyti, kad kažkas yra toks pats,
kaip ir kitas. Tam naudojamas žodelis おなじぐらい
(onaji gurai, pažodžiui „maždaug toks pats/tiek pat“):

Kaip matyti, palyginimų konstrukcija
atrodo taip: [pagrindinis objektas] は
[antras objektas] と おなじぐらい
[būdvardis] です. Panaši
sakinio struktūra išlieka ir supriešinant dviejų objektų
savybes. Tam prireiks žodelio ほど (hodo,
lygis, riba), tačiau šiuo atveju nenaudojama dalelė と:

Aukštesnysis. Tam tereikia prieš
būdvardį pasakyti žodelį のほうが
(no hou ga, pažodžiui „būdas“, „kryptis“):

Tanaka yra greitesnis – たなかさん
のほうが はやい です (tanaka no hou ga hayai desu)
Šis kambarys didesnis – この 
へや のほうが 大きい です (kono heya no hou ga
ookii desu)

Norint palyginti du objektus prireiks
dar vieno žodelio より (yori, negu
kad, nei):

Apelsinai yra brangesni nei (negu kad)
obuoliai - リンゴ より オレンジ
のほうが 高い です (ringo yori orenji no hou ga takai
desu) (pažodžiui: negu kad obuoliai, apelsinai brangesni).

Žodžių tvarka gali būti ir
sukeista:

オレンジ 
のほうが リンゴより 高い です (orenji no hou ga
ringo yori takai desu)

Vienas ar kitas žodelis gali būti
praleidžiamas, jeigu prasmė suprantama iš konteksto:

- Vakarykštis egzaminas buvo sunkus,
ar ne? - きのう の しけん は むずかしかった 
です ね (kinou no shiken wa muzukashikatta desu ne)
- Taip, sunkesnis nei šiandienos
egzaminas. - はい、 きょう の しけん 
より むずかしかった です (hai, kyou no shiken yori
muzukashikatta desu) (pažodžiui: buvo sunkus negu kad šiandienos
egzaminas)

Galiausiai, aukštesnysis būdvardžių
laipsnis dažnai naudojamas klausimuose:

Ką labiau mėgsti (kas yra tavo labiau
mėgstamas) – pyragas ar šokoladas? - ケーキ 
と チョコレート と、どちら のほうが 好き です か
(keeki to chokoreeto to dochira no hou ga suki desu ka).

Jų konstrukcija yra tokia: [pirmas
objektas] と (to, ir) [antras objektas]
と, どちら
(dochira, kuri(s)) のほうが
(nohouga) [būdvardis] です か (desu ka).

Aukščiausiasis laipsnis. Jo sudarymas
visai paprastas – tiesiog prieš būdvardį pasakomas žodelis いちばん
(ichi ban, geriausias, pirmas):

いちばん
白い (ichiban shiroi, balčiausia(s))
いちばん
安い (ichiban yasui, pigiausia(s))
いちばん
小さい (ichiban chiisai, mažiausia(s))
いちばん
いい (ichiban ii, geriausia(s))

Aš labiausiai mėgstu šeštadienius –
わたし は 土曜日 が いちばん 好き
です (watashi wa doyoobi ga ichiban suki desu).
Vilnius yra didžiausias Lietuvos
miestas – リトアニア の まち で
ヴィリニュス は いちばん 大きい です (ritoania
no machi de virinyusu wa ichiban ookii desu).

Paskutiniame sakinyje dalelė で
nurodo, kad kalbama apie tam tikras ribas, t.y. apie Lietuvos
miestus. Kartais naudojamas pasakymas の中で
(no naka de), kuris reiškia „tarp“ arba „iš visų“.
Todėl galima pasakyti ir リトアニア の
まち の 中 で (ritoania no machi no naka de), kas reikštų
„tarp Lietuvos miestų“ arba „iš visų Lietuvos miestų“.

Galiausiai, naudojant いちばん
+ būdvardis galima tiesiogiai apibūdinti ir pažymimąjį žodį:

Vilnius yra didžiausias Lietuvos
miestas – ヴィリニュス は いちばん
大きい リトアニア の まち です (virinyusu ha
ichiban ookii ritoania no machi desu).

Nauji žodžiai:

しけん
(shiken) – tekstas, egzaminas
ケーキ
(keeki) - pyragas
チョコレート
(chokoreeto) – šokoladas

じゃまたね

こんにちは、

Japonų kalba pasižymi tuo, kad joje
nėra taip vadinamų „modalinių veiksmažodžių“, kurie
naudojami su kitų veiksmažodžių bendratimi (kaip kad „noriu“,
„galiu“, privalau“, „turiu“ ir pan.). Šioje vietoje
naudojamos atskiros konstrukcijos arba formos.

#43 pamokėlėje išmokome kaip
pasakyti „noriu“, o šiandien panagrinėkime žodelį „galiu“.

Kad pasakytume „galiu [kažką
daryti]“ turime žinoti atskirą veiksmažodžių formą. Jos
sudarymas gana paprastas:

-ru grupės veiksmažodžiai numeta る
(ru) ir įgauna られる (rareru):
食べる (taberu, valgyti) – る
(ru) + られる (rareru) ->
食べられる (taberareru, galiu
valgyti).

-u grupės veiksmažodžių paskutinė
raidė pasislenka į え (e) garsų
grupę (apie garsų pasislinkimus išsamiau #27 pamokėlėje) ir
įgauna papildomą る: 飲む
(nomu, gerti) -> 飲める
(nomeru, galiu gerti); わかる (wakaru, suprasti) -> わかれる (wakareru, galiu suprasti).

Išimtis! Trys netaisyklingi
veiksmažodžiai: する (suru,
daryti) -> できる (dekiru,
galiu daryti); くる (kuru, ateiti)
-> こられる (korareru, galiu
ateiti); ある (aru, būti) ->
ありえる (arieru, gali būti).

Štai ir galime pasakyti, kad galiu
kažką daryti. Kiekviena iš šių naujų formų yra tarsi naujas
-ru grupės veiksmažodis (nes ir baigiasi る),
kurį galima kaitalioti pagal visas įprastines taisykles:

いく (iku,
eiti):
いける (ikeru, galiu eiti),
いけます (ikemasu, „galiu eiti“
mandagi -ます forma),
いけない
(ikenai, negaliu eiti),
いけません
(ikemasen, „negaliu eiti“ -ます
forma),
いかた (iketa,
galėjau eiti),
いけました (ikemashita,
„galėjau eiti“ -ます forma),

いけなかった (ikenakatta,
negalėjau eiti),
いけませんでした
(ikemasendeshita, „negalėjau eiti“ -ます
forma).

Keli pavyzdžiai:

Ar moki žaisti tenisą? - テニス
が できます か (tenisu ga dekimasu ka) (pažodžiui: ar
gali daryti tenisą?)
Ar gali kalbėti japoniškai? - 日本語
が できます か (nihongo ga dekimasu ka) (pažodžiui: ar
sugebi japonų kalbą?)
Šiandien užsiėmęs, todėl negaliu
eiti žiūrėti filmą – きょう、いそがしい
ので、えいが を み に いけません (kyou,
isogashii node, eiga o mi ni ikemasen).
Jis gali padaryti bet ką – かれ 
は なにか できます (kare wa nanika dekimasu).

Ir dar apie porą žodelių: „galiu
matyti“ ir „matosi“ (gali būti matoma(s)) bei „galiu
girdėti“ ir „girdisi“ (gali būti girdima(s)). Pirmaisiais
atvejais („galiu matyti“ ir „galiu girdėti“) veikėjas pats
atlieka šiuos veiksmus, todėl naudojama anksčiau išmokta forma –
みる (miru, matyti) -> みられる
(mirareru, galiu matyti) bei きく
(kiku, girdėti / klausyti) -> きける
(kikeru, galiu girdėti / klausyti). Tačiau norint nurodyti
būseną (girdima(s), matoma(s)) naudojami šie veiksmažodžiai: みえる
(mieru, matosi), きこえる
(kikoeru, girdisi):

Matosi tas didelis pastatas - この
大きい ビール が みえます (kono ookii biiru ga
miemasu)
Galiu matyti tą didelį pastatą –
この 大きい ビール を みられます
(kono ookii biiru o miraremasu)

Kaip matyti, skiriasi ne tik
veiksmažodžiai, bet ir dalelės. Pirmu atveju naudojama が
(ga), nes nurodoma, jog pastatas yra veiksnys (jis matosi), o
antru – を (o), nes pastatas
pavirsta į objektą (aš jį matau).

Parašykite veiksmažodžių „galiu“
formas: dirbti, rasti, rašyti, gaminti, padėti, atsakyti, išsiųsti,
naudoti, sėdėti, bėgti, skristi, dainuoti, kalbėti, žinoti.

Nauji žodžiai:

みえる
(mieru) – matosi, yra matoma(s)
きこえる
(kikoeru) – girdisi, yra girdima(s)

じゃまたね

こんにちは

jau anksčiau išmokome kaip sujungti
kelis daiktavardžius arba įvardžius (su と
(to)、や (ya) arba とか
(toka)), kelis veiksmažodžius (su -て(te)
forma), tad beliko tik būdvardžiai. Norėdami pasakyti „kambarys
yra erdvus ir šviesus“ negalime lietuviško „ir“ išversti į
atitinkamai japonišką と (to).
Šiuo atveju teks naudoti kiek kitokią konstrukciją.

Kaip jau ne kartą minėjau, japonų
kalboje būdvardžiai ir veiksmažodžiai turi daug panašumų. Ne
išimtis ir jų sujungimas į vieną seką - tiek vieni, tiek kiti
paverčiami į -て formą.

Būdvardžių -て
forma sudaroma labai paprastai: priklausantys -i grupei
vietoje paskutinės い (i) įgauna
くて (kute), o priklausantys -na
grupei – įgauna gale で (de) (で
yra ne dalelė, o です (desu)
-て forma). Keli pavyzdžiai:

Tokį patį sujungimą galima padaryti
išdėstant būdvardžius prieš pažymimąjį žodį:

Tokiu būdu galime kažką apibūdinti
arba vien tik teigiamai, arba tik neigiamai. Jeigu prisireikia
pasakyti tiek kažką gero, tiek kažką blogo, kaip ir lietuvių
kalboje naudojame „bet“:

Frazė „per… (didelis, mažas,
siauras ir t.t.)“ japonų kalboje nusakoma naudojant žodelį すこし
(sukoshi, truputis). Lietuvių kalboje, beje, taip pat kartais
sakoma „kelnės gražios, bet truputį mažos/mažokos“ :-)

Sujunkite būdvardžius: įdomu ir
linksma
; liūdnas ir blogas
; didelis, baltas, naujas ir gražus
;
brangus, svarbus ir senas.

Nauji žodžiai:

ひろい
(hiroi) – platus, erdvus
あかるい
(akarui) – šviesus, ryškus
しずか
(shizuka) – ramus, tylus
みどり
(midori) - žalia
きいろい
(kiiroi) – geltona

すこし (sukoshi) - truputis

じゃまたね

こんにちは、

Neseniai paskelbtų pratimų atsakymai su keliais komentarais. Jeigu turite kažkokių neaiškumų – rašykite :-)

1. Dabar žiūriu televizorių, o po to susitiksiu su draugu.

いまテレビを見ています。それから友だちと会います。(ima terebi o miteimasu. sorekara tomodachi to aimasu)

Šiuo atveju, sakant 友だちと会います galima naudoti tiek dalelę と, tiek に. Pirmuoju atveju sakinys reikštų „susitinku su draugu“, o antruoju - „susitinku draugą“. Tačiau norint pasakyti „sutikau draugą“ (dažniausiai netikėtai, neplanuotai), visada reikės naudoti に.

ゆうびんきょくに行って、てがみを出しました。(yuubinkyoku ni itte, tegami o dashimashita)

たなかさんは二年間アメリカにすんでいましたから、えいごをじょうずに話します。(tanaka san wa ninenkan amerika ni sundeimashita kara, eigo o jyouzu ni hanashimasu)

Kaip minėjau 42 pamokėlėje, nusakant laikotarpį, japonų kalboje reikalingas žodelis 間 (kan). Jis naudojamas po valandų, savaičių ir metų. Todėl „du metus“ ir išverčiame kaip 二年間 (ni-nen-kan).

Antrą sakinio dalį galime išversti dvejopai: 1) „gerai šneka angliškai“ perfrazuoti į „(jo) anglų kalba yra gera“ - えいご が じょうず です (eigo ga jyouzu desu) (konstrukcija iš 37 pamokėlės), arba 2) išversti originalią frazę „gerai kalba angliškai“. Tokiu atveju, norėdami su じょうず (jyouzu) apibūdinti veiksmą, privalome naudoti dalelę に. (pvz.: gerai groja su pianinu – ピアノ を じょうず に ひきます (piano o jyouzu ni hikimasu)).

日本に行きたいので、日本語をべんきょうします。(nihon ni ikitai node, nihongo o benkyoushimasu)

Atkreipkite dėmesį į japoniškame vertime susikeitusius sakinius, t.y. pirmiausia pasakoma priežastis ir tik tada pasekmė.

きょう、いい てんき です から、こうえん に 本を読みに行きます。(kyou, ii tenki desu kara, kouen ni hon o yomi ni ikimasu)

Konstrukcija 本を読みに行きます buvo paaiškinta 38 pamokėlėje.

しつもん は かんたん でした が、だれも こたえ を しりませんでした。 (shitsumon wa kantan deshita ga, daremo kotae o shirimasendeshita)

この りょこう は どのぐらい かかりますか。(kono ryokou ha donogurai kakarimasu ka)

わたし の うち に 水曜日 に 来て ください。 (watashi no uchi ni suiyoubi ni kite kudasai)

どうして すし が すき です か。(doushite sushi ga suki desu ka)

はじめて も いい です か。(hajimete mo ii desu ka)