Japonų kalbos pamokėlės

こんにちは、

sveiki visi, kas vis dar užsukdavote į šį senų seniausiai neatnaujinamą blogą, naudojotės japonų kalbos pamokėlėmis ir palikdavote komentarus. Tai parodė, jog aš čia viską rašiau ne veltui ir paskatino po ilgokos pertraukos vėl grįžti prie naujų pamokėlių rašymo.

Vis gi kuo toliau, tuo labiau blogas.lt sistema man nekelia didelio susižavėjimo, todėl prisidedu prie tų blogerių, kurie keliauja kažkur kitur. Aš pasirinkau wordpress ir nuo šiol viską galėsite rasti nauju adresu: japonukalba.wordpress.com

Šiuo metu darbuojuosi prie jau esamų pamokėlių perkėlimo. Jų iš esmės nekeičiu, tačiau dar sykį peržiūriu, ištaisau klaideles ir kitokius netikslumus, patikrinu, ar veikia anksčiau duotos nuorodos į kitus puslapius ir pan. Taip pat sukūriau keletą naujų puslapių, kaip kad hiraganos ir katakanos lenteles, kurios, tikiuosi, padės besimokantiems šias abėcėles.

Šis perkėlimas užtruks iki savaitės galo, o kitos pradžioje įdėsiu ir naują pamokėlę. Tad kviečiu užsukti nauju adresu japonukalba.wordpress.com ir lauksiu jūsų atsiliepimų bei pasiūlymų.

じゃ、またね :-)

Rodyk draugams

Atkeliavo laiškas iš Japonijos ambasados, gal kažkam bus įdomu :-)

JAPONIJOS – EUROPOS MOKSLEIVIŲ MAINŲ PROGRAMA 2009

Kokia tai programa?

Japonijos vyriausybės finansuojama Japonijos ir Europos vidurinių mokyklų moksleivių mainų programa, rengiama siekiant skatinti tolimesnius jaunimo mainus, gilinti tarpusavio supratimą. Programos dalyviai lankys pamokas ir būrelius japonų vidurinėse mokyklose, gyvens japonų šeimose, keliaus po Japoniją, užsiims kita veikla.

Programos trukmė

2009 m. birželio 21 d. – liepos 26 d. (5 savaitės)

Programos dalyiai

Moksleiviai iš 34 Europos šalių. Iš Lietuvos – 1 dalyvis (-ė)

Reikalavimai kandidatams

• Lietuvos pilietybė;

• Prasidedant programai (2009 m. birželį) būti vidurinės mokyklos 10-11 klasių (gimnazijos 2-3 klasių) mokiniu (-e);

• Amžius: 15-18 metų;

• Japonų kalbos pradmenys, pasiryžimas mokytis japonų kalbos ir kultūros;

• Komunikabilumas, lankstumas;

• Gebėjimas prisitaikyti prie japonų šeimos gyvenimo būdo ir papročių;

• Geri šnekamosios anglų kalbos įgūdžiai;

• Šios mainų programos tikslų suvokimas, pasirengimas laikytis Japonijos įstatymų, programos organizatorių nurodymų ir japonų mokyklų taisyklių;

• Nebūti praleidus ilgą laiką Japonijoje ir neturėti ketinimų ten vykti artimiausiu metu.

Kaip dalyvauti konkurse?

Norintys dalyvauti konkurse ir atitinkantys aukščiau išvardintus reikalavimus kviečiami pateikti:

• Paraiškos formą (anglų kalba);

• にほんごでじこしょうかいをかいてください。(rašytą ranka)

Galutinė dokumentų priėmimo data

2009 m. kovo 10 d. 17:00

Daugiau informacijos prisegtuose failuose. Juos galite parsisiųsti čia: http://www.mediafire.com/?mnejjkwhwy2

Rodyk draugams

Atsiprašau už jau senokai neatnaujinamas pamokėles, bet tikiuosi prie to prisėsti kai tik atsiras laiko ir entuziazmo. Šiaip ar taip stengiuosi atsakyti į visus jūsų klausimus paliekamus komentaruose. Jeigu turite kažkokių pageidavimų arba pan., tai pat rašykite komentaruose.

Bet pagrindinis šis įrašo tikslas yra kiek kitoks :-) Noriu pasidalinti smagiu atradimų, kuris turėtų patikti visiems besimokinantiems kalbų, įskaitant ir japonų. Tai lang-8.com. Jo esmė labai paprasta (bet tame ir genialumas ;-)) - tai tarsi mini bendruomenė, kuri atvira visiems norintiems išmokti kurią nors pasaulio kalbą. Prisiregistravusieji gali pildyti savo blogą (tai gali būti tiek teminiai, tiek visai tarpusavyje nesusiję rašinėliai) ta kalba, kurią mokinasi. Kai parašomas blogo įrašas, kažkas kitas, kam ta kalba yra gimtoji, gali jį ištaisyti ir pažymėti klaidas. Jūs tuo tarpu iš klaidų mokotės ir tobulėjate :-) Be to, galite skaityti kitų žmonių blogus ir taisyti jų padarytas klaidas. Žinoma, pageidautina, kad taisytumėte tuos įrašus, kurie parašyti jūsų gimtaja kalba.
Šis puslapis turi tikrai nemažą japonų bendruomenę, todėl japoniški blogo įrašai yra gana greitai ištaisomi, galima sulaukti naudingų patarimų ir pan. Tačiau dar tėra tik vienas kitas žmogus, kuris mokosi lietuviškai. Bet jeigu jūsų gimtoji kalba yra iš populiaresnių (rusų, lenkų, anglų, vokiečių ar pan.), tuomet galėsite pagelbėti ir kitiems.
Be viso to, šis puslapis gali padėti susipažinti su žmonėmis iš kitų šalių :-)

Jeigu kalbėti apie minusus, tai blogo rašymas nėra pats lengviausias darbas, jeigu moki tik kalbos pagrindus ir keletą frazių. Tuo labiau, kad šitame puslapyje galėsite daugiau praktikuotis tai, ką išmokote jau anksčiau, nei išmokti kažką iš esmės naujo.

Kaip bebūtų, gal kažkam tai patiks ir duos naudos :-)

Rodyk draugams

こんにちは,

šiandien trumpai apie tai, kaip
paprašyti paslaugos ar kažkokio veiksmo atlikimo iš kitų. Tai
galima padaryti bent dviem būdais.

Pirmas - naudoti jau mūsų anksčiau
išmoktą ください (kudasai,
prašau), kuris, beje, yra くれる
(kureru, duoti) mandagi forma. Jis pasakomas po veiksmažodžio
-て formos:

Užeikite į kambarį - 部屋に入ってください
(heya ni haitte kudasai)

Vis gi ši forma skamba labiau ne kaip
prašymas, o kaip mandagus liepimas ar leidimas kažką daryti iš
kalbėtojo pusės, todėl ir naudojama atitinkamose situacijose.

Antras - naudoti praeitoje pamokėlėje
aprašytą žodelį もらう (morau,
gauti), o tiksliau - jo formą もらえる
(moraeru, galiu gauti) [apie "galiu"
formą - 55 pamokėlė]. Ši išraiška naudojama po daiktavardžio su dalelyte を
arba po veiksmažodžio -て formos,
o sakinys visada būna klausiamasis:

Be šios pagrindinės konstrukcijos yra
dar du mandagesni variantai:

Ir galiausiai, visus šiuos sakinius
galima padaryti dar mandagesniais vietoje もらう
įstačius jo mandagesnį atitikmenį いただく
(itadaku, gauti). Lietuviškai šie sakiniai būtų verčiami
taip pat, bet japonų kalboje skambėtų daug mandagiau:

Nauji žodžiai:

はいる (入る, hairu) - įeiti
えんぴつ (鉛筆 (paprastai rašoma vien tik su hiragana), enpitsu) - pieštukas

じゃまたね

Rodyk draugams

こんにちは,

grįžkime prie ankstesnėje pamokėlėje išmoktų あげる (ageru, duoti), くれる (kureru, duoti),もらう (morau, gauti) ir panagrinėkime dar vieną svarbų jų naudojimą.
Japonų kalboje šie žodeliai gali reikšti ne tik konkretaus daikto davimą/gavimą, bet ir nusakyti, jog kažkas kažkam suteikė tam tikrą paslaugą. Tokiais atvejais あげる、くれる ir もらう pasakoma sakinio gale po veiksmažodžio -て formos.

Lietuviškai pasakytą sakinį “Aurimas moko Rasą anglų kalbos” galima išversti dviem būdais. Pirmasis paprastas, nenusakantis nieko daugiau:

Antrasis, su −てあげる, perteikia prasmę, kad Aurimas yra geras žmogus (randa laiko, stengiasi ir pan.), nes jis moko Rasą anglų kalbos. Taip pasakant galima išreikšti dėkingumą bei parodyti, jog esi laiminga(s), kad tai vyksta:

Kadangi su -てあげる pasakoma, kad “kažkas buvo malonus(-i) ir suteikė paslaugą kitam”, reikia būti šiek tiek atsargiam ir pagalvoti prieš naudojant šią formą iš savo pusės, nes kitaip gali nuskambėti lyg iškeltumėte save ir sakytumėte “aš buvau gera(s) ir padariau jam/jai paslaugą” arba “aš teikiausi jam/jai padėti” ir pan. :-)

Panaši ir kita konstrukcija:

−て くれる - paslaugą “davė” sakinio pagrindiniam veikėjui arba kalbėtojui

−て もらう - kažkas paslaugą “gavo”

Šiuo atveju reikia prisiminti, kad paslaugos davėjas visada įgauna dalelytę に ir sakinio konstrukcija turi atrodyti taip: [gavėjas] は／が [davėjas] に [duodama paslauga] まらう.

Žinoma, tą patį sakinį galima apversti ir pasakyti su あげる, tereikia tik sukeisti “gavėją” ir “davėją” vietomis bei atkreipti dėmesį į daleles:

Kaip jau žinome, yra ir mandagesnės あげる、くれる ir もらう formos: atitinkamai さしあげる、くださる ir いただく. Jos naudojamos nusakyti paslaugos “davimą” (arba “gavimą iš”) vyresniems arba aukštesnes pareigas užimantiems žmonėms ir gramatiškai naudojamos lygiai taip pat, kaip ir paprastos jų formos. Apie jas truputį plačiau 60toje pamokėlėje.

Šiandien tiek, o kitą kartą išmoksime kaip mandagiai paprašyti paslaugos iš kitų, kas tikrai praverčia praktikoje :-)

Nauji žodžiai:

おしえる (教える, oshieru) - pamokyti, parodyti, informuoti
うち (家, uchi) - namai
しょうたい (招待, shoutai) - pakvietimas (しょうたい する (shoutai suru) - pakviesti)
さくぶん (作文, sakubun) - rašinėlis
なおす (直す, naosu) - pataisyti, pagydyti

じゃまたね

Rodyk draugams

こんにちは,

keli žodžiai, kurie padės išreikšti
savo nuomonę: 思う (omou, manyti)
bei keturi žodeliai, kurie į lietuvių kalbą verčiami vienodai -
„atrodo…“: らしい (rashii),
よう (you) ir みたい
(mitai) ir そう (sou).

Naudojant 思う
(omou, manyti) galima išreikšti savo nuomonė: “aš
manau, kad…”, “man atrodo, kad” ir pan. Tokių
sakinių konstrukcija labai paprasta - tereikia nuomonę nusakančio
sakinio gale pridėti と思う (to
omou). Reikia atkreipti dėmesį tik į tai, kad prieš と思う
einantis veiksmažodis būtų paprastos (ne ーます)
formos. Beje, dalelytė と šioje
vietoje reiškia citavimą, bet apie tai plačiau vėlesnėse
pamokėlėse.

Manau, kad jis negeria kavos - かれ
は コーヒー を 飲まない と 思います (kare wa
koohii o nomanai to omoimasu).

Aš manau, kad raudona spalva yra
gražesnė - 赤い色 のほうが きれい
と 思います (akai iro no hou ga kirei to omoimasu)

Kiti trys žodeliai sakomi sakinio gale
po paprastos veiksmažodžio formos ir reiškia “atrodo,
kad…”.

-らしい
(rashii), よう (you) ir みたい
(mitai):

Atrodo, kad jam naujas kambarys patinka
- かれ は 新しい 部屋 が 好き らしい
です (kare wa kono heya ga suki rashii desu).

Atrodo, kad šiandien lis - 今日、雨が降るようです
(kyou, ame ga furu you desu)

Atrodo, kad persišaldžiau - かぜ
を ひいた みたい です (kaze o hiita mitai desu)

Skirtumas tarp pirmojo žodelio ir
likusių dviejų yra tik tas, kad pastarieji naudojami tuomet, kai
kalbėtojas informaciją gauna čia ir dabar: matai tamsius debesis
ir spėji, kad šiandien lis arba tau atsirado sloga ir manai, jog
persišaldei. Tuo tarpu らしい bus
naudojamas, kai informacija gauta kažkada anksčiau.

Ir paskutinis žodelis そう
(sou) taip pat reiškia “atrodo”, bet daugiausiai
naudojamas kartu su būdvardžiais - pridedamas prie -i grupės
būdvardžių numetus paskutinę い arba
prie -na grupės būdvardžių galo:

おいしい
(oishii, skanus(-i)) - い (i)
+ そう (sou) = おいしそう
(oishisou, atrodo skaniai (-us, i-))

きれい
(kirei, gražus(-i)) + そう (sou)
= きれいそう (kireisou, atrodo
gražiai(-us, -i))

Šis pyragas atrodo labai skaniai, ar
ne? - この ケーキ は おいしそう
です ね (kono keeki wa oishisou desu ne)

Tokiu atveju egzistuoja ir viena
išimtis. いい (ii, gera(s))
pavirsta į よさそう (yosasou).

Su そう
sudaryti būdvardžiai gali būti naudojami ir prieš
pažįmimajį žodį, bet tokiais atvejais jie pradeda elgtis kaip
būdami -na grupės ir reikia nepamiršti įterpti な:

Skaniai atrodantis obuolys - おいしそう
な りんご (oishisou na ringo)

Galima išgirsti そう
naudojant ir sakinių galuose. Tokiais atvejais jis tampa
visiškai sinonimiškas su prieš tai nagrinėtais よう
ir みたい. Tačiau reikia
atsiminti, kad tuomet naudojama veiksmažodžio šaknis (-ます
forma be ます):

Atrodo, kad lis - 雨が降りそうです
(ame ga furi sou desu).

じゃまたね

Rodyk draugams

こんにちは,

baigėsi gana ilgos japonų pamokėlių
blogo atostogos ir vėl viskas pajudės į priekį. Ačiū už visus
paliekamus komentarus, smagu žinoti, kad kažkam tai naudinga :-)
Jau rytoj įdėsiu naują pamokėlę.

P.S. tik grįžęs į Lietuvą
sužinojau, kad Kaune atsidarė naujas japonistikos centras 鶴
(tsuru, gervė). Jame be viso kito galima mokytis ir japonų
kalbos. http://www.tsuru.lt/

じゃまたね

Rodyk draugams

Kiek vėlokai apie tai rašau, bet tik šiandien pamačiau:

Daugiau informacijos: http://vaidila.vdu.lt/~japonistai/lt/naujienos.php

Rodyk draugams

Atleiskit, kad paskutiniu metu neparašau naujų pamokėlių. Trūksta joms laiko (esu užsikasęs įvairiais darbais), bet tikrai nežadu skelbti blogo pabaigtuvių, tiesiog bus trumpa pertraukėlė. Prasidėjus atostogoms (daugmaž nuo liepos vidurio) viskas vėl įsibėgės :-) Tuo tarpu vis atnaujinsiu kanji blogą, nes tai nereikalauja tiek daug laiko, tad praktikuokitės japonišką raštą ;-)
頑張って！ Ganbatte!

Rodyk draugams

こんにちは,

japonų kalboje yra trys pagrindiniai žodžiai naudojami pasakyti, kad kažkam kažkas duodama arba kad kažkas kažką gauna. Tai:

Dėl to, kad あげる (ageru, duoti) ir くれる (kureru, duoti) reiškia tą patį lietuvišką “duoti”, atsiranda šiek tiek painiavos. Tačiau suprasti skirtumą tarp šių žodžių nėra sunku.
あげる naudojamas tada, kai reikia pasakyti, jog aš arba kažkas kitas kažkam kažką duoda. Tokiu atveju gavėjas turi dalelytę に (ni), o duodamas objektas - を (o):

くれる tuo tarpu sakomas tuomet, kai kažkas kažką duoda sakinio veikėjui. Davėjas tuomet įgauna dalelę が (ga), o gavėjas - に (ni). Tie patys du pavyzdžiai:

Tad reikia atsiminti, kad くれる naudojimas parodo, kad žvelgiama iš gavėjo perspektyvos, o あげる - iš davėjo.
Su もらう (morau, gauti) tokios painiavos nėra. Sudarant sakinius gavimo šaltinis įgauna dalelę に (ni) arba から (kara), o gautas objektas - を:

Įmanoma tą patį sakinį pasakyti naudojant tiek あげる/くれる, tiek もらう:

Japonų kalboje yra ir mandagūs šių žodžių atitikenys. さしあげる (sashiageru) yra mandagi あげる forma ir naudojama išreiškiant davimą kažkam viršesniam:

くださる (kudasaru) yra mandagi くれる forma ir nusako, jog davėjas yra kažkas viršesnis:

Ir いただく (itadaku) yra mandagesnė もらう versija:

Galiausiai dar vienas žodelis - やる (yaru, duoti), kuris naudojamas nusakant, kad davėjas save laiko aukštesniu už gavėją:

Nauji žodžiai:
おみやげ (omiyage) - suvenyras
しゃちょう (shachou) - kompanijos prezidentas/vadovas

じゃまたね

Rodyk draugams